Santraukos Straipsnis
Pal. pop. Jono Pauliaus II kalba Lietuvos jaunimui 1994 m.
Pal. pop. Jono Pauliaus II kalba Lietuvos jaunimui (tekstas). Kaunas, 1993 m. rugsėjo 6 d. (pirmadienis).
Pal. pop. Jono Pauliaus II kalba Lietuvos jaunimui (tekstas). Kaunas, 1993 m. rugsėjo 6 d. (pirmadienis).
Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovyklos “TOTUS TUUS!” 2015 katechezių medžiaga.
Krikščionybė žmogaus asmenį supranta kaip neatsiejamą kūno ir dvasinės sielos vienovę. Ji žmogaus nesutapatina tik su kūnu – toks sutapatinimas būdingas grynai materialistinei sampratai – ir nesutapatina jo su dvasine siela, kaip sutapatinama daugelyje Rytų religijų. Žmoguje susitinka du vienas su kitu labai glaudžiai susiję pradai: medžiaginis (kūnas) ir dvasinis Skaityti toliau…
Kaip tikinčiajam nuolat gresia netikėjimas, taip tikėjimas kelia grėsmę tariamai darniam netikinčiojo pasauliui. Tai neišsprendžiama žmogaus būties dilema. Santraukoje pristatomas ateizmas, nihilizmas ir antiteizmas.
Daugelio filosofų nuomone, dabartinė visa filosofija yra sudaryta iš Platono minčių. Remdamiesi Platono mintimis, galime nubrėžti svarbiausias filosofijos problemas. Platono veikale „Valstybė“ galima aptikti vieną garsiausių tekstų, kuris turi didžiausią reikšmę, nagrinėjant filosofiją. Tai yra Olos alegorija.
Pristatymas apie kančios ir mirties paaiškinimus.
Filosofija – tai diskutuotinas, ginčytinas dalykas. Dažnai filosofavimą suvokiame tai, ką dėsto profesoriai universitetuose, kur filosofuojama aukštame lygmenyje, lygyje. Bet, jei taip galvosime, filosofija bus atitrūkusi nuo realaus gyvenimo ir skirta tik elitui, akademikams, filosofija bus uždaryta tam tikrame kiaute.
Paskelbtoje popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje „Fides et ratio”, kurioje aptariami santykiai tarp teologijos, filosofijos ir gamtamokslio, kritiškai nagrinėjamos įvairios filosofinės pažiūros, neigiančios galimybę pažinti tiesą. Pasak popiežiaus, toks pasitikėjimo žmogaus proto gebėjimais praradimas nežmoniškų, iracionalių bei fundamentalistinių srovių forma kelia grėsmę pačiam žmogui.
Pristatomos gyvenimo prasmės pakopos: gamtiškumas, humanizmas, tikėjimas.